| Statistika |
|---|
Išviso online: 1 Svečių: 1 Narių: 0 |
|
Visi darbai
Darbų kategorijoje: 71
Parodyta darbų: 11-20 |
Puslapių: « 1 2 3 4 ... 7 8 » |
|
Citologija - (
gr. kytos - làstelë + logos - mokslas ), biologijos ðaka, tirianti vienalàsèiø
ir daugialàsèiø organizmø làstelës sandarà vystymasi ir funkcijas. Citologijos
mokslas yra skirstomas á : bendrajà, tiria làstelës sandarà, specialiajà, tiria
atskirø làstelës tipø struktûros ypatybes ir lyginamàjà, lygina augaliniø ir
gyvuliniø làsteliø ir atskirø làsteliø tipø bendrumus ir skirtumus. |
Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinës chromosomos.
Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos
ligos. |
|
|
Drugiai ir vapsvos, bitės ir skruzdės yra
vieni geriausiai pažįstamų vabzdžių. Šie vabzdžiai priklauso dviem labiausiai
išsivysčiusių vabzdžių būriams. Dieniniai ir naktiniai drugiai priklauso drugių
(Lapidoptera) būriui, bitės, vapsvos ir skruzdėlės – pleivasparnių
(Hymenoptera) būriui. Dieninių ir naktinių drugių šeimose yra pačių gražiausių vabzdžių. Bitėms, ypač naminėms,
vapsvoms ir skruzdėms būdinga bendruomeninė gyvensena. Naminės bitės daugelyje
pasaulio dalių gamina žmogui maistą. Labai naudingi drugiai yra šilkverpiai.
| 
|
|
Augalų evoliucija prasideda jūros
dumbliais. Seniausios žinomos Žemės iškastinės liekanos ( jų amžius apie 3
mlrd. metų) priklauso primityviausiems augalams - melsvadumbliams. Beveik 2
mlrd. metų tokie augalai gyveno jūroje drauge su kitais vienaląsčiais
organizmais.
|
"XX
amžiaus maras” – tai globalinė problema, tai kol kas neišgydoma liga, kurios
priežastis yra ŽIV ( žmogaus imunodeficito virusas ) arba vėlesnė ligos stadija
AIDS ( akvizitinis imuniteto deficito sindromas ). ŽIV – tai interląstelinis
parazitas, sugebantis savo genetinę informaciją integruoti į žmogaus audinių
ląstelių genetinį kodą ( DNR ). Iki šiol nėra išgydomas ir infekuotasis
anksčiau ar vėliau miršta.
|
| Saulės
sistemos išorinė planeta, atunta pagal nuotolį
nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vid. greičiu (lent.).
Plika akimi nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 rykio.
Per teleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5" kampu.
Neptūno atmosfera susideda i mol. vandenilio, helio, metano, amoniako.
Pavirių pastoviai dengia debesys. Atmosferos geometrinis albedas 50%.
|
|
Šiolaikinis mokslas turi nemaža žinių
iš astronomijos ir glaudžiai su ja susijusių kalendorių istorijos.
Senovėje astronomijos centrai
Vakaruose buvo Babilonas, Finikija, Aleksandrija, Atėnai, Roma; Rytuose -
Indija, Vidurinė Azija, Kinija. |
Kalendorių
sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės
kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal
kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. |
Danguje
nusidriekusią balzganą juostą, ypač gerai matomą tamsiomis nemėnesėtomis
naktimis, žino turdūt kiekvienas. Ją, žinoma, pastebėjo dar mūsų tolimi
protėviai, kuriems dangus ir jo reiškiniai atrodė nesuprantami ir paslaptingi.
Tačiau žmogui būdingas siekimas ieškoti bet kokio reiškinio priežasčių,
stengtis viską paaiškinti. |
|
Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai
protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų
branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų
(MeV). Atlėkę iš Galaktikos platybių, Saulės, po truputį ir iš Jupiterio, jie
iš visų pusių daužo Žemės atmosferą:kas sekundė į 1cm3 sminga kelios
tokios reliatyvistinės...... |
|
|
