Pagrindinis | Registracija | Įėjimas | RSSŠeštadienis, 2026-10-03, 13:09

Tinklapio meniu
Archyvo kategorijos
Anglų kalba [0]
Aplinka [0]
Apskaita [2]
Astronomija [1]
Biologija [4]
Braižyba [0]
Chemija [2]
Ekonomika [3]
Elektronika [1]
Etika [0]
Filosofija [0]
Fizika [7]
Geografija [1]
Informatika [0]
Istorija [1]
Lietuvių kalba [3]
Matematika [1]
Medžiagotyra [4]
Muzika [0]
Pedagogika [0]
Politologija [0]
Psichologija [2]
Rūsų kalba [1]
Sauga [0]
Apklausa
Ar reikia forumo mūsų tinklapyje?
Išviso ataskė: 51
Statistika

Išviso online: 1
Svečių: 1
Narių: 0

Visi darbai

Pagrindinis » Visi darbai » Konspektai

Darbų kategorijoje: 33
Parodyta darbų: 1-10
Puslapių: 1 2 3 4 »

1.4. Duota statiškai išsprendžiama strypinė sistema (1.4 lentelė,
schema Nr. ￿). Jos parametras L = ￿ cm. Apkrova išreikšta per pa-
rametrą F (β1 = ￿, β2 = ￿).
Reikia:
1. Nustatyti leidžiamąjį apkrovos parametro F didumą. Tarti,
kad strypų skerspjūvių plotai A1 = ￿ cm2, A2 = ￿ cm2, A3 = ￿ cm2,
A4 = ￿ cm2, medžiagos reglamentinis normalinis įtempis σR =
210 MPa.
 
Medžiagotyra | Peržiurėjo: 872 | Atsisiuntė: 1 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-09-23 | Komentarai(0)

4.2. Duotas skerspjūvis (4.2 lentelė, schema Nr. ￿). Jo para-
metrai a = ￿ mm, b = ￿ mm.
Reikia centrinių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu apskaičiuoti atspa-
rumo momentus.

Medžiagotyra | Peržiurėjo: 746 | Atsisiuntė: 1 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-09-23 | Komentarai(0)



Ankstesnėje kurso dalyje buvo nagrinėjamas tik elementų stiprumas
ir standumas. Skaičiuojant gniuždomuosius strypus, sąlygiškai buvo
laikyta, kad jie išlaiko savo pradinę formą (lieka tiesūs), iki pasikeičia
mechaninė medžiagos būsena, t. y. plastiškoje medžiagoje prasideda
plastinių deformacijų kaupimosi procesas, trapioje – irimas.
Medžiagotyra | Peržiurėjo: 889 | Atsisiuntė: 0 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-20 | Komentarai(0)

Bangavimas]: svyravimų sklidimas aplinka laikui bėgant vadinasi banga.
[Bangos Ilgis. Bangos greitis]: atstumas tarp dviejų artimiausių taškų, svyruojančių vienoda faze vadinamas bangos ilgiu.
[Bangos aplinkoje]: nuo šaltinio tolstančios bangos amplitudė aplinkoje mažėja netgi tuo atveju, kai mechaninė energija nevirsta vidine dėl trinties jėgų veikimo.  
[Garso bangos]: ausis kaip garsą skirią nuo 17 iki 20000 Hz dažnio svyravimus. Tokie virpesiai vadinami akustiniais.


Fizika | Peržiurėjo: 772 | Atsisiuntė: 1 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-20 | Komentarai(0)



Matematika | Peržiurėjo: 885 | Atsisiuntė: 0 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-20 | Komentarai(0)

Ištrauka iš darbo:

Sotieji garai - garai, esantys su skysčiu dinaminėje pusiausvyroje. Jeigu nekeičiant temperatūros ir paprastai slegiant dujas galima paversti skysčiu, tai jas vadiname garais. Oro drėgmė - vandens garų kiekis ore.

Pavieniai kristalai-monokristalai-yra taisyklingos geometrinės formos, o jų savybės įvairiomis kryptimis skirtingos(anizotropija).Kristalai-kietieji kūnai, kurių atomai ir molekulės išsidėstę tvarkingai. Amorfinių kūnų atomai išsidėstę netvarkingai. Žemoje temp. amorf. kūnų savybės panašios į kietųjų kūnų, o aukštoje - į labai klampių skysčių.



Fizika | Peržiurėjo: 748 | Atsisiuntė: 0 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-20 | Komentarai(0)

Pirmasis Niutono dėsnis. Iki Niutono fizikoje vyravo Aristotelio pažiūros. Aristotelis tvirtino, kad visi kūnai, kurių neveikia išorinės jėgos, turi būti rimties būsenoje.

Inercinės atskaitos sistemos. Bandymai rodo, kad pirmasis Niutono dėsnis yra teisingas ne visose atskaitos sistemose. Atskaitos sistemas, kuriose galima taikyti pirmajį Niutono dėsnį, vadiname inercinėmis.  

Jėgos sąvoka. Zemėje neįmanoma izoliuoti bet kokį kūną nuo kitų kūnų poveikio. Poveikį, dėl kurio kinta kūno greitis arba kūnas deformuojasi, vadiname mechaniniu. Fizikinis dydis jėga yra šio poveikio kiekybinis matas.

Fizika | Peržiurėjo: 1397 | Atsisiuntė: 19 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-20 | Komentarai(0)

Turinys:
ALKANAI
ALKENAI
ALKINAI
AROMATINIAI ANGLIAVANDENILIAI
ALKOHOLIAI
FENOLIAI
Ir kita....
Chemija | Peržiurėjo: 724 | Atsisiuntė: 0 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-20 | Komentarai(0)

[vienalasčiai žalieji dumbliai]: vandens gyventojai. Jų yra ir gėlo vandens telkiniuose, ir sūriuose jūrų bei vandenynų vandenyse.

[daugialasčiai siūliniai žalieji dumbliai]: gyvena tekančiame vandenyje. Ulotriko siūlą sudaro daug trumpučių ląstelių.

[rudadumbliai ir raudondumbliai]: gyvena jūrose ir vandenynuose. (pvz.: radadumblis - laminarija).

Ir kita...

Biologija | Peržiurėjo: 1145 | Atsisiuntė: 0 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-19 | Komentarai(0)

Turinys:
Ekologija
Ekosistema
Fotosintezë
Angliavandeniai
Lipidai
Nukleinës rûgðtys: DNR, RNR.
Mitybos bûdai

Biologija | Peržiurėjo: 779 | Atsisiuntė: 0 | Įdėjo: servordie1 | Data: 2010-04-19 | Komentarai(0)

Įėjimas
Block title
Block content
Search
Paieška
Tinkintos paieškos

Copyright nesimokau.clan.su © 2026